| Source | Target | | Direktīvas 2004/17/EK 30. panta 1. punkts paredz, ka Direktīva 2004/17/EK neattiecas uz līgumiem, kas piešķir tiesības veikt kādu no 3.–7. pantā minētajām darbībām, ja EBTA valstī, kurā attiecīgo darbību veic, uz to attiecas tieša konkurence tirgos ar neierobežotu piekļuvi. | Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 straipsnyje numatyta, kad sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti vykdyti 3–7 straipsniuose minėtą veiklą, Direktyva 2004/17 netaikoma, jei ELPA valstybėje, kurioje ji yra vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. |
| Saskaņā ar Direktīvas 2004/17/EK 30. panta 5. punktu līgumslēdzējas iestādes drīkst iesniegt prasību novērtēt 30. panta 1. punkta piemērojamību, ja attiecīgās EEZ valsts tiesību akti paredz tādu iespēju. | Pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 5 dalį perkančiosios institucijos gali pateikti paraiškądėl 30 straipsnio 1 dalies taikymo, jei tai numatyta susijusiuose EEE valstybės teisės aktuose. |
| Saskaņā ar 2006. gada 7. aprīļa Noteikumu Nr. 403 par valsts pasūtījuma līgumiem komunālo pakalpojumu nozarē 15.-1. iedaļas 2. punktu (Forskrift nr. 403 av 7. April 2006 om innkjøp i forsyningssektorene) līgumslēdzējas iestādes drīkst iesniegt Iestādei prasību piemērot Direktīvas 2004/17/EK 30. panta 1. punktu ar noteikumu, ka tās ir saņēmušas atzinumu no Norvēģijas Konkurences iestādes. | Pagal 2006 m. balandžio 7 d. reglamento Nr. 403 dėl viešųjų pirkimų komunalinių paslaugų sektoriuje (Forskrift nr. 403 av 7. April 2006 om innkjøp i forsyningssektorene) 15–1 skyriaus 2 straipsnį perkančiosios institucijos Institucijai gali pateikti paraišką dėl Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo, jei jos gavo Norvegijos konkurencijos tarnybos nuomonę. |
| Prasītāji 2011. gada 16. martā saņēma atzinumu no Norvēģijas Konkurences iestādes, kurā Norvēģijas Konkurences iestāde secina, ka uz konkrētajām darbībām attiecas tieša konkurence tirgos ar neierobežotu piekļuvi. | 2011 m. kovo 16 d. pareiškėjai gavo Norvegijos konkurencijos tarnybos nuomonę, kurioje ji padarė išvadą, kad tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkoje, į kurią patekti nėra jokių apribojimų. |
| Piekļuvi tirgum uzskata par neierobežotu, ja attiecīgā valsts ir īstenojusi un piemērojusi attiecīgos EEZ tiesībuaktus, atverot konkrēto nozari vai tās daļu. | Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė įgyvendino ir taiko atitinkamus EEE teisės aktus, kuriais atveriamas atitinkamas sektorius ar jo dalis. |
| Šie tiesību akti ir uzskaitīti Direktīvas 2004/17/EK XI pielikumā, kas attiecībā uz elektroenerģijas nozari atsaucas uz Eiropas Parlamenta un Padomes 1996. gada 19. decembra Direktīvu 96/92/EK par kopīgiem noteikumiem attiecībā uz elektroenerģijas iekšējo tirgu [2]. | Šie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame nurodyta, kad elektros energijos sektoriui taikoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių [2]. |
| Direktīva 96/92/EK ir aizstāta ar Eiropas Parlamenta un Padomes 2003. gada 26. jūnija Direktīvu 2003/54/EK par kopīgiem noteikumiem attiecībā uz elektroenerģijas iekšējo tirgu un par Direktīvas 96/92/EK atcelšanu [3](“Direktīva 2003/54/EK”), kas ir iekļauta EEZ līguma IV pielikuma 22. punktā. | Direktyvą 96/92/EB pakeitė2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB [3](toliau – Direktyva 2003/54/EB), kuri įtrauka į EEE susitarimo IV priedo 22 punktą. |
| Tādējādi piekļuvi tirgum uzskata par neierobežotu, ja Norvēģijas valsts ir īstenojusi un pienācīgi piemērojusi Direktīvu 2003/54/EK. | Todėl patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei Norvegijos valstybė įgyvendino ir taiko Direktyvą 2003/54/EB. |
| Tas, vai uz kādu darbību attiecas vai neattiecas tieša konkurence, ir jānovērtē, pamatojoties uz dažādiem rādītājiem, no kuriem izšķirošs pats par sevi nav neviens. | Konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas. |
| Attiecībā uz tirgiem, uz kuriem attiecas šis lēmums, viens no vērā ņemamajiem kritērijiem ir galveno tirgus dalībnieku tirgus daļa attiecīgajā tirgū. | Vertinant rinkas, kurioms skirtas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. |
| Vēl viens kritērijs ir koncentrācijas līmenis attiecīgajos tirgos. | Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose laipsnis. |
| Ievērojot attiecīgo tirgu īpašās iezīmes, būtu jāņem vērā arī citi kritēriji, piemēram, balansēšanas tirgus darbība, cenu konkurence un tas, cik daudz klientu maina piegādātāju. | Turint omenyje atitinkamų rinkų ypatumus, reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai balansavimo rinkos veikimą, kainų konkurenciją ir vartotojų polinkį keisti tiekėją. |
| Tirgus definīcija | Rinkos apibrėžimas |
| Produkta tirgus | Produkto rinka |
| Attiecīgais produkta tirgus ir elektroenerģijas ražošana un vairumpiegāde [4]. | Atitinkama produkto rinka yra elektros energijos gamyba ir didmeninė prekyba ja [4]. |
| Tādējādi tirgus ietver elektroenerģijas ražošanu elektrostacijās un elektroenerģijas importu caur starpsavienojumiem tiešai tālākpārdošanai lieliem industriāliem klientiem vai elektroenerģijas mazumtirgotājiem. | Todėl rinka apima elektros energijos, skirtos tiesiogiai perparduoti stambiems pramonės klientams ar mažmenininkams, gamybą elektrinėse ir importą jungiamosiomis linijomis. |
| Tirgus ģeogrāfija | Geografinė rinka |
| Norvēģijas elektroenerģijas vairumpiegādes tirgus lielā mērā ir integrēts ziemeļvalstu (Dānijas, Norvēģijas, Zviedrijas un Somijas) elektroenerģijas tirgū. | Didmeninė Norvegijos energijos rinka yra labai integruota į Šiaurės šalių rinką (Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija). |
| Liela daļa no ziemeļvalstu reģionā ražotās elektroenerģijas tiek tirgota ar kopīgās ziemeļvalstu elektroenerģijas biržas Nord Pool Spot AS (Nord Pool) starpniecību, noslēdzot līgumus par fizisku elektroenerģijas piegādi. | Didelė Šiaurės regiono pagamintos elektros energijos dalis parduodama bendroje Šiaurės regiono fizinio elektros energijos perdavimo sutarčių biržoje, kurią administruoja „Nord Pool Spot AS“ (toliau – „Nord Pool“). |
| Nord Pool ziemeļvalstu elektroenerģijas birža ietver Norvēģijas, Zviedrijas, Dānijas, Somijas un Igaunijas elektroenerģijas vairumpiegādes tirgus. | „Nord Pool“ Šiaurės regiono elektros energijos birža šiuo metu apima didmenines energijos rinkas Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir Estijoje. |
| Nord Pool darbojas divos elektroenerģijas fiziskās vairumpiegādes tirgos: nākamās dienas (day-ahead) tirgū Elspot, kur ik dienu tiek tirgoti elektroenerģijas līgumi, kas paredz fizisku piegādi nākamās dienas 24 stundu periodā un Elbas pārrobežu diennakts (intra-day) tirgū, kur izmaiņas nākamās dienas darījumos tiek veiktas līdz pat vienu stundu pirms piegādes. | „Nord Pool“ eksploatuoja dvi fizinės didmeninės prekybos elektros energija rinkas: „Elspot“„kitos dienos“ rinka, kurioje kasdien prekiaujama valandinėmis energijos sutartimis, pagal kurias energija fiziškai perduodama per kitos dienos 24 valandų laikotarpį, ir „Elbas“ – nuolatinė tarpvalstybinė vienos dienos rinka, kuri priderinama prie „kitos dienos“ rinkoje sudarytų sandorių likus ne mažiau nei valandai iki perdavimo. |
| Kopā abi tirgi 2010. gadā veidoja 74 % no ziemeļvalstu elektroenerģijas patēriņa, sasniedzot 307 TWh apjomu. | 2010 m. šios rinkos kartu apėmė 74 % Šiaurės regiono elektros suvartojimo ir sudarė 307 TWh. |
| Pārējais apjoms tiek pārdots divpusējās sarunās starp piegādātāju un patērētāju. | Dėl likusios pardavimų apimties dvišališkai tariasi tiekėjas ir klientas. |
| Ziemeļvalstu tirgus ir sadalīts dažās izsoles zonās, kas ir savienotas ar starpsavienojumiem. | Šiaurės rinka suskirstyta į keletą konkurso sričių, kurios sujungtos jungiamosiomis linijomis. |
| Elspot tirdzniecības cena balstās uz solīšanu un piedāvājumiem no visiem tirgus dalībniekiem un ir noteikta tā, lai līdzsvarotu piedāvājumu un pieprasījumu tirgū ik stundu 24 stundu laikā. | Prekybos kaina „Elspot“ rinkoje paremta visų rinkos dalyvių pardavimo ir pirkimo kainomis ir nustatyta, kad kiekvieną 24 valandų laikotarpio valandą rinkoje būtų pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. |
| Elspot cenu mehānisms pielāgo elektroenerģijas plūsmu caur starpsavienojumiem atbilstoši ziemeļvalstu pārvades sistēmas operatoru noteiktajai pieejamajai tirdzniecības jaudai. | „Elspot“ kainos mechanizmas pritaiko energijos srautą jungiamosiomis linijomis prie esamos prekybos apimties, nustatytos Šiaurės regiono perdavimo sistemos operatorių. |
| Pārvades jaudas ierobežojumi ziemeļvalstu tirgū var radīt īslaicīgu pārslodzi, tādējādi ģeogrāfiski sadalot ziemeļvalstu teritoriju mazākos tirgos. | Perdavimo pajėgumų apribojimai Šiaurės regione gali sukelti laikiną perkrovą, dėl kurios Šiaurės regionas suskirstomas į keletą mažesnių geografinių rinkų. |
| Cenu mehānismi ziemeļvalstu starpsavienojumos un Norvēģijā tiek izmantoti, lai mazinātu tīkla pārslodzi, ieviešot atšķirīgas Elspot zonas cenas. | Jungiamosiose linijose tarp Šiaurės šalių ir Norvegijoje tinklo perkrovai sumažinti naudojami kainos mechanizmai taikant skirtingas „Elspot“ sričių kainas. |
| Lai zonā līdzsvarotu piedāvājumu un pieprasījumu, cenu zonās cenas var atšķirties. | Todėl kainos nustatymo srityse gali būti taikomos skirtingos kainos – taip toje srityje išlaikoma pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. |
| Tā rezultātā attiecīgais ģeogrāfiskais tirgus var atšķirties no stundas uz stundu. | Todėl atitinkama geografinė rinka gali kisti kas valandą. |
| Pārslodzes gadījumā attiecīgais ģeogrāfiskais tirgus ir šaurāks nekā ziemeļvalstu teritorija un var atbilst iekšzemes izsoles zonai. | Esant perkrovai atitinkama geografinė rinka yra mažesnė nei Šiaurės regionas ir gali sutapti su šalių konkurso sritimis. |
| Pašlaik Norvēģijā ir piecas izsoles zonas [5]. | Šiuo metu Norvegijoje yra penkios konkurso sritys [5]. |
| Stundu daudzums, kuru laikā ziemeļvalstu reģiona dažādās zonās ir cenu atšķirības, ir ierobežots: | Tačiau procentinė valandų, kuriomis skiriasi Šiaurės regiono sričių kainos, dalis yra ribota: 2010 3 15 – 2011 3 11 |
| NO 2 – Kristiansand | Nr. 2 – Kristiansandas |
| NO 3 – Trondheim | Nr. 3 – Trondheimas |
| NO 4 – Tromsø | Nr. 4 – Trumsė |
| NO 5 – Bergen | Nr. 5 – Bergenas |
| Lielākoties cenas ir saistītas: | Didžiąją dalį laiko kainos nustatymo sritys yra sujungtos: |
| Cenu zonu kombinācija | Kainos nustatymo sričių junginys |
| Stundas sasaistē, % | % valandų, kuriomis sritys sujungtos |
| NO 1 – NO 2 | Nr. 1 – Nr. 2 |
| NO 1 – NO 2 – NO 5 | Nr. 1 – Nr. 2 – Nr. 5 |
| NO 3 – NO 4 – Zviedrija | Nr. 3 – Nr. 4 – Švedija |
| Norvēģijas cenu zonas pārsvarā ir integrētas Zviedrijā. | Norvegijos kainos nustatymo sritys paprastai sujungtos su Švedija. |
| Iespēja, ka radīsies pārslodzes gadījumi var nozīmēt, ka pagaidu pārslodzi izmanto, lai palielinātu vietējā tirgus varu. | Perkrovų atsiradimo galimybė gali kelti susirūpinimą dėl galimo laikino kliūčių išnaudojimo, kuris galėtų padidinti įtaką vietinėje rinkoje. |
| Ņemot vērā šo problēmu, Norvēģijas konkurences iestādes ir definējušas attiecīgo ģeogrāfisko tirgu kā ziemeļvalstu tirgu stundās, kad nav pārslodžu, un kā mazāku tirgu pārslodžu stundās [6]. | Tuo remdamosi Norvegijos konkurencijos institucijos atitinkamą geografinę rinką apibrėžė kaip Šiaurės regioną valandomis be perkrovų ir mažesnę nei Šiaurės regionas perkrovų valandomis [6]. |
| Jautājums par to, vai tirgus ir definējams kā ziemeļvalstu reģiona vai šaurāka mēroga, netiks atbildēts, jo analīzes rezultāts nemainītos no tā, vai izmantotu šauru vai plašāku definīciju. | Klausimas, ar rinką reikėtų apibrėžti kaip apimančią Šiaurės regioną ar kaip mažesnės apimties, paliekamas atviras, kadangi analizės rezultatai, paremti tiek siauresne, tiek platesne apibrėžtimi, lieka tokie patys. |
| Tirgus pieejamība | Patekimas į rinką |
| Ņemot vērā pašreizējos nolūkus un patlaban pieejamo informāciju, jāsecina, ka Norvēģija ir pilnībā īstenojusi un piemērojusi Direktīvu 2003/54/EK. | Remiantis šiuo metu turima informacija, kiek tai susiję su šiuo sprendimu, atrodo, kad Norvegija įgyvendino ir taiko Direktyvą 2003/54/EB. |
| Attiecīgi un saskaņā ar 30. panta 3. punkta pirmo daļu piekļuvi tirgum Norvēģijas teritorijā uzskata par neierobežotu. | Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikėtų laikyti, kad visoje Norvegijos teritorijoje galimybės patekti į rinką neribojamos. |
| Tieša konkurence | Konkurencijos poveikis |
| Iestāde saskaņā ar Eiropas Komisijas praksi [7]izvērtēs triju galveno ražotāju tirgus daļas, koncentrācijas pakāpi tirgū un tirgus likviditātes pakāpi. | Institucija, pritariant Europos Komisijai [7], išanalizuos trijų pagrindinių gamintojų rinkos dalį, rinkos koncentracijos laipsnį ir rinkos likvidumo laipsnį. |
| Eiropas Komisija uzskata, ka attiecībā uz elektroenerģijas ražošanu “viens no rādītājiem par konkurences pakāpi valstu tirgos ir triju lielāko ražotāju kopējā tirgus daļa” [8]. | Europos Komisijos nuomone, elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio rodiklis nacionalinėse rinkose yra trijų didžiausių gamintojų bendra rinkos dalis“ [8]. |
| Ziemeļvalstu tirgus triju lielāko ražotāju kopējā tirgus daļa ražošanas jaudas izteiksmē 2010. gadā bija 45,1 % (Vattenfall: 18,8 %, Statkraft: 13,3 % un Fortum: 13 %), kas ir pieņemams līmenis. | Bendra trijų didžiausių gamintojų rinkos dalis pagal gamybos apimtį Šiaurės regione 2010 m. buvo 45,1 % („Vattenfall“ – 18,8 %, „Statkraft“ – 13,3 % ir „Fortum“ – 13 %) – tai yra priimtino lygio dalis. |
| Mērot pēc Hirschman-Herfindahl indeksa (HHI), koncentrācijas pakāpe Norvēģijā pēc jaudas 2008. gadā bija 1826 [9]. | Norvegijos rinkos koncentracijos laipsnis pagal Herfindahlio ir Hirchmano indeksą (HHI) 2008 m. buvo 1826 [9]. |
| Ziemeļvalstu elektroenerģijas vairumtirdzniecības tirgus ir jāuzskata par konkurētspējīgu. | Šiaurės regiono didmeninė elektros energijos rinka laikytina konkurencinga. |
| Pāreja uz brīvo tirgu ziemeļvalstu reģionā ir bijusi ļoti veiksmīga. | Perėjimas prie atvirosios rinkos Šiaurės regione buvo labai sėkmingas. |
| Biržā ir vairāk nekā 300 reģistrētu tirgotāju. | Biržoje registruota per 300 prekiautojų. |
| Kā tas norādīts iepriekš, jaudas trūkums pārslodzes dēļ notiek reti un tas pēc dabas ir īslaicīgs. | Kaip nurodyta pirmiau, dėl perkrovos kylančios kliūtys yra retos ir laikinos. |
| Tādēļ pastāv pastāvīgs konkurences spiediens, ko izraisa iespēja iegūt elektroenerģiju ārpus Norvēģijas teritorijas. | Todėl esama nuolatinio konkurencinio spaudimo, susidarančio dėl galimybės įsigyti elektros energijos iš už Norvegijos ribų. |
